Rase I
Lumina
Kai magiškajam miškui kilo grėsmė išnykti, jo pagailėti nusprendė Luna – mėnulio deivė. Mat magiškasis miškas buvo jai labiausiai artimas ir priminė namus. Ilgainiui Deivės tyra mėnulio šviesa lyg šydas nuolat dengė ir apšvietė visą miško augaliją, kol galiausiai miškas pagijo. Tačiau gijimo proceso metu Deivės širdį aplankė liūdesys, dvi ašaros nuriedėjo jos skruostais. Šios dvi ašaros – maži šviesuliukai, lumina, kurie įgavę žmogiškojo kūno pavidalą amžiams apsigyveno magiškajame miške. Jie prisiėmė atsakomybę mišką saugoti ir puoselėti, nes čia jų ir jos kūrėjos namai.
